Dakaras 2018: paskutinės kelionės dienos ir finišas

2018.01.25

Atvykę į Mendosą (isp. Mendoza) apsistojome nuostabiame viešbutyje viduryje Bodegas vynuogyno. Mendosa yra gerokai turtingesnis ir labiau sutvarkytas miestas, nei tikėjomės kelionės pradžioje. Kaip pavyko išsiaiškinti, miestas atsigavo dėl suklestėjusių vynuogynų ir čia atvykstančių turistų.

Ryte išvykome pasigrožėti Aconcagua nacionaliniu parku. Važiavome keliu, kuris veda pro Andų kalnyną link Čilės. Matėme įvairių uolienų kalnus, išsiskiriančius plačia spalvų palete. Kalnų papėdėje auga didžiuliai, keliautojų dėmesį traukiantys kaktusai. Pakeliui į San Juan, kuriame apsistojome, radome išdžiūvusį ežerą. Čia ir išbandėme mūsų naująjį „Toyota Hilux“ – pasijautėme kaip tikri Dakaro dalyviai!

Finišo paieška ir įspūdžiai iš San Juan bivuako

Nuo šios dienos kelionę tęsėme kartu su Dakaro dalyviais. Vykome stebėti 12 greičio ruožo finišo, kurį, pasirodo, labai sunku rasti. Varžybų organizatoriai tikslią trasą nurodo tik lenktynininkams jų kelio knygoje, o varžybas panorę pamatyti aistruoliai ar komandų fotografai tiksliai nežino nei varžybų trasos, nei finišo vietos. Kadangi turėjome patyrusį bičiulį Carlos – Lietuvos argentinietį, gerokai paklaidžioję, suradome finišą ir sutikome visus dalyvius iš Lietuvos.

Vakare apsilankėme San Juan bivuake ir pavakarieniavome kartu su „General Financing team Pitlane“ komanda. Didžiausią įspūdį paliko motociklais važiuojantys dalyviai, kurie Dakare dalyvauja be jokios komandos, t. y. patys naktimis tvarko techniką ir rūpinasi kelio knygomis, lygiai taip pat savarankiškai naviguoja ir važiuoja – tik kiekvienas jų organizatoriams palieka po nedidelę dėžutę įrankių ar kitų aksesuarų, kuriuos jie transportuoja iš vieno bivuako į kitą. Panašu, kad didžioji dalis šių dalyvių išvis nemiega – jiems Dakaras yra pats sunkiausias.

Gintas Mocevičius – bendrovės Mocevičiaus firma "Ginalas" vadovas – savo atstovaujamą produkciją linkęs išbandyti pats. Suteikėme galimybę įsitikinti, kad Dakare ji veikia puikiai.

 Dakaro finišas pasiektas!

Kita kelionės diena prasidėjo su visa „General Financing team Pitlane“ komanda – kartu vykome stebėti varžybų. Nemažai klaidžioję pasiekėme vietą, kur turėjome galimybę pamatyti patį greičio ruožą – džiaugėmės, nes pamatėme visus pravažiuojančius lietuvius ir kitus Dakaro lyderius. Pravažiavę daugiau nei 500 km ir gerokai paklaidžioję, temstant pasiekėme kitą greičio ruožą. Dar kartą pamatę varžybas, išvargusius motociklininkus, didžiulius ir galingus vilkikus, pajudėjome link nakvynės vietos Kordoboje (isp. Cordoba).

Paskutinę varžybų dieną dalyviai turėjo trumpesnį greičio ruožą nei paprastai – 120 km. Didžiulė Dakaro aistruolių minia stebėjo varžybų finišą. Finišas atrodo kitaip, nei, tikėtina, įsivaizduojate – dalyviai greičio ruožą finišuoja vietoje, kurios lenktynių aistruoliai negali pasiekti, o dalyviai į oficialų finišą atvažiuoja neskubėdami vienas paskui kitą, kad nesusidarytų eilės. Su finišavusiais Dakaro dalyviais norėjo nusifotografuoti minios gerbėjų, tačiau varžybų lyderiai buvo atitverti ir saugomi apsauginių, todėl prie jų prieiti galėjo tik kiti dalyviai, varžybų fotografai ir specialius leidimus turintys asmenys. Kadangi mes buvome „General Financing team Pitlane“ komandos dalis, mums pavyko pasveikinti varžybų lyderius ir su jais nusifotografuoti.

   
       

Varžybų podiumas ir sveikinimai dalyviams

Artėjant vakarui įvyko didžiulė ceremonija – varžybų podiumas. Manoma, kad dalyviai nėra pabaigę varžybų, kol nepravažiuoja specialiai šiam renginiui skirtos arkos ir negauna medalių. Tiesa, šiais metais komandos buvo nustebintos pasikeitimais – anksčiau visi dalyviai užvažiuodavo ant podiumo, nusifotografuodavo su komanda, gaudavo medalius ir priimdavo varžybų organizatorių sveikinimus. Šiais metais ant podiumo galėjo užvažiuoti tik atskirose kategorijose tris pirmąsias vietas iškovoję dalyviai.

Nors organizatoriai, komandoms prašant nusifotografuoti su automobiliais ir lenktynininkais, kai šie pravažiuoja pro arką, griežtai purtė galvą, sakydami, kad dėl to susidarys spūstys, tačiau kai kurie dalyviai draudimo nepaisė. Ne išimtis buvome ir mes – atvykus Benediktui, pro mažą tvoros tarpelį subėgo visa „General Financing team Pitlane“ komanda ir nusifotografavo prie visureigio – varžybų organizatoriai neprieštaravo, tik nedrąsiai šypsojosi. Reikia pripažinti, tvarka išties keista – kaip ir negalima, bet jei tikrai labai nori, – prašom! Visas šou buvo išties puikus, o įspūdžių turėjome daugiau, nei būtų galima tikėtis!

Dakaras 2018 ir saulėtoji Argentina – atmintyje išliksiantys prisiminimai!

Įvykus podiumo ceremonijai, „General Financing team Pitlane“ su visa technika išvyko į Buenos Aires, nes skubėjo atiduoti automobilius parplukdymui. Mes dar šiek tiek pailsėjome viešbutyje ir paryčiais taip pat pajudėjome į Buenos Aires, ruošdamiesi skrydžiui į Lietuvą. Čia dar aplankėme komandos narį, kuris gyvena Argentinoje, tačiau turi lietuviškų šaknų ir, kaip ir visa jo šeima, laisvai kalba lietuviškai.

Visa kelionė paliko neišdildomų įspūdžių, susipažinome su Argentina, jos kultūra, pamatėme – kaip sakoma, iš vidaus, – Dakarą, apsilankėme bivuakuose, stebėjome varžybas ir susipažinome su daugybe įdomių žmonių. Dėkojame „General Financing team Pitlane“ už bendradarbiavimą bei rūpestį ir mūsų bičiuliui Carlos už visakeriopą pagalbą. Galime užtikrinti – įspūdžiai ir prisiminimai išliks atmintyje visam gyvenimui!