Rudens spalvos – tikrovė ir fantazija

Rudens spalvos daug ką įkvėpė – literatūrą, dainas, folklorą ir meną.

Legenda pasakoja, kad Kalėdų Senelis, lėtai judėdamas per mišką, paliečia pirštais lapus juos ryškiai nudažydamas savo teptuku.

 

Ką slepia ruduo? Kodėl kai kuriais metais spalvos būna ryškesnės nei kitais?

Turėdami daugybę plačių lapų lapuočiai medžiai demonstruoja labiausiai pastebimas rudeninių lapų spalvas. Spalvų intensyvumą lemia genetinės sąvybės, klimatas bei geografinė padėtis. Pirmųjų kolonijų tapytojai buvo apkaltinti per daug ryškiomis spalvomis, esančiomis Naujosios Anglijos rudens paveiksluose, nors iš tiesų tai tobulas gamtos ir vietovės derinys lėmė stulbinančius krašto atspalvius.

Iš tiesų ryškios raudonos ir auksinės spalvos pastebimos ir pavasarį bei vasarą, jas tiesiog paslepia žaliasis chlorofilas, būtinas, kad vyktų fotosintezė. Chlorofilo gausiausia būtent augimo sezono metu.
Kai rudens dienos sutrumpėja ir krenta temperatūra, fotosintezės greitis mažėja ir dominuojantis žaliasis cholorofilas ima skaidytis, leisdamas pasirodyti geltoniems ir oranžiniams karotinoido pigmentams.

Raudoni, mėlyni ir pupuriniai antocianinų pigmentai taip pat formuojasi, ypač kai yra daug saulės spindulių, o oras sausas. Tai leidžia medžiui prieš numetant lapus ir prasidedant žiemai atgauti paskutines likusias maisto medžiagas. Kodėl kiekvienais metais matome skirtingus atspalvius?

Senų bobučių pasakos byloja, kad lietus nuplauna lapų spalvas. Ir iš tiesų, debesuotos, lietingos dienos ar šiltos naktys mažina rudens spalvų intensyvumą.

Priešingai, šviesios, saulėtos dienos ir šaltos naktys leidžia tęstis fotosintezei, net jeigu chlorofilo lygis mažėja. Geltoni ir oranžiniai karotinoidai tampa stipresni, o nakties temperatūrai nukritus žemiau 4 - 5 laipsnių Celsijaus jie pavirsta antocianinais ir taip leidžia raudonam pigmentui pasiekti maksimumą, kuris sukuria spalvingiausią rudenį.